Naudinga informacija

Metų laikai, su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos, įtakoja transporto priemonių eismo intensyvumą, važiavimo greitį, nuo kurių didele dalimi priklauso ne tik tikimybė patekti į eismo įvykį, bet ir jo padariniai.

Ruduo ir žiema visiems eismo dalyviams gana sudėtingas laikotarpis. Na, o transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą. Vairuoti – vadinasi, numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti. Sumanus (protingas) vairuotojas važiavimo greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja, greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.

Kiekvienam vairuotojui reikėtų tinkamai įvertinti tai, kad rudenį–žiemą:

  • Važiuojama gerokai mažesniu greičiu, laikomasi saugaus (didesnio) atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės.
  • Būtina tinkamai ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai).
  • Kelyje yra ir kiti eismo dalyviai – pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai. Tad vairuotojai ypač atidūs turi būti važiuodami kelyje tamsiuoju paros metu, prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio keliuose.
  • Nuolat keičiasi eismo sąlygos.
Kelių eismo taisyklių 126 punktas: Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereiklalauja kitaip.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kelių eismo taisyklių 128 punktas: Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių XV skyrius „Važiavimo greitis“

  • Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
  • Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu.
  • Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
    • lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val greičiu,
    • greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu,
    • keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.

Atkreiptinas dėmesys

Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.

  • Atsakomybė už nustatyto važiavimo greičio viršijimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnyje (Nustatyto greičio viršijimas).  

Dviratis – dviratė bemotorė, aplinką tausojanti transporto priemonė, naudojama pramogai, susisiekimui, laisvalaikio praleidimui, turizmui, sportavimui, varžyboms. Be to, dviratis – patogi, ekonomiška ir ekologiška transporto priemonė. Tokia transporto priemone patogu naudotis tiek mieste, tiek kaime.

Tikimybė žūti arba būti sužeistiems šios kategorijos eismo dalyviams yra keletą kartų didesnė nei asmenims, sėdintiems automobilyje. Todėl dviratininkų saugumas – viena iš svarbesnių eismo užtikrinimo užduočių.

Mūsų šalies eismo įvykių statistika patvirtina, kad dviračiais važiuojama pakankamai dažnai. Per eismo įvykius nemažą nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų dalį sudaro dviračių vairuotojai. Beje, daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, t. y. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo.

Primename, kad visi eismo dalyviai, tarp jų ir dviračių vairuotojai, privalo paisyti Kelių eismo taisyklių.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2013 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XII-360 priimti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) pakeitimai, tarp jų ir „Reikalavimai dviračių vairuotojams“.

SEAKĮ 2 straipsnyje nauja redakcija išdėstytos pagrindinės sąvokos. Kartu įvesta nauja sąvoka „motorinis dviratis“ (tai transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val.).

SEAKĮ 17 straipsnis (Reikalavimai dviračių vairuotojams):

Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

  • Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
  • Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
  • Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

Reikalavimai dviračių vairuotojams (KET VIII skyrius)

  • Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val., paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
  • Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
  • Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
  • Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
  • Dviračio vairuotojui dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.
  • Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
  • Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalų.

Dviračių vairuotojams draudžiama:

  • Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus.
  • Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.
  • Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.
  • Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų.
  • Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
  • Būti velkamiems kitų transporto priemonių.
  • Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas.
  • Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
  • Važiuoti pėsčiųjų perėjomis.


Organizuota dviratininkų grupė gali važiuoti važiuojamąja dalimi.

KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

Kas įvyksta automobiliui važiuojant 80 km/val. greičiu ir susidūrus su kita transporto priemone ar atsitrenkus į kliūtį?:

  • praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu;
  • po 0,039 sek. vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį apie 15 centimetrų;
  • po 0,044 sek. vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą;
  • po 0,050 sek., sumažėjus automobilio greičiui, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti inercijos jėga 80 kartų didesnė už jų svorio jėgą;
  • po 0,068 sek. vairuotojas 9 tonų jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį;
  • po 0,092 sek. vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis galvomis trenkiasi į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinas traumas;
  • po 0,100 sek., atsitrenkęs į vairą, vairuotojas nubloškiamas atgal;
  • po 0,110 sek. automobilis palengva pradeda judėti atgal;
  • po 0,113 sek. už vairuotojo sėdintis keleivis, jei jis taip pat neužsisegęs saugos diržo, atsiduria vienoje linijoje su vairuotoju, t. y., trenkiasi į vairuotojo sėdynę ar patį vairuotoją ir susižeidžia (dažniausiai mirtinai arba patiria sunkias traumas);
  • po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis...

Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės dalis...  

Užsegtas saugos diržas nuo žūties išgelbėja 40–60 proc. vairuotojų ir keleivių.

Kelių eismo taisyklės primena:

  • Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
  • Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
  • Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
  • Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
  • Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

Kelių eismo taisyklių XXVI skyrius. Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas

  1. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
  2. Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
  3. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
  4. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
    1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
    2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
    3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
    4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
    5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
  5. Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129 ar 1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 77/541/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir tvirtinimo sistemas, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) arba vėlesnių jų versijų reikalavimus.
  6. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
  7. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
  8. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
  9. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
  10. Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.
  11. Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma. 

Vairuotojai, nepamirškite, kad esate atsakingi ne tik už save, bet ir už tuos, kurie važiuoja kartu su Jumis.

Vairuotojai ir keleiviai, niekada neabejokite saugos diržo reikalingumu – jį privalote užsisegti!

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas

134 straipsnis. Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas

Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 28 iki 57 eurų.

Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo 57 iki 86 eurų.

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruotas 3 161 eismo įvykis. Žuvo 241 žmogus, 3 777 sužeisti. Palyginti su 2014 metais, žmonių žuvo 26 (arba 9,7 proc.) mažiau, sužeista žmonių 8 (arba 0,2 proc.) mažiau, eismo įvykių – 94 (arba 2,9 proc.) mažiau.

  • Žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų – 83 (2014 metais – 91, 2013 metais – 87, 2012 metais – 101, 2011 metais – 98, 2010 metais – 92).
  • Tarp žuvusiųjų – 164 vyrai ir 74 moterys. Daugiausia žuvo 65 metų ir vyresni žmonės – 66, 25–34 metų – 38 ir 35–44 metų – 34.
  • Eismo įvykiuose žuvo 12 nepilnamečių, t. y. 12 (arba 50 proc.) mažiau negu 2014 metais. Žuvę nepilnamečiai sudarė 5 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. 2014 metais žuvo 24 nepilnamečiai, 2013 metais – 11, 2012 metais – 14, 2011 metais – 19, 2010-aisiais – 17.
  • Žuvo:
    • 81 pėsčiasis (28, arba 25,7 proc., mažiau negu 2014 metais) – jie sudarė 33,6 proc. visų žuvusių žmonių. 60 pėsčiųjų (arba 74,1 proc.) žuvo tamsiuoju paros metu, t. y. 11 mažiau negu 2014 metais. Daugiausia pėsčiųjų žuvo lapkričio mėn. – 19 (iš jų 16 – tamsiuoju paros metu) ir gruodžio mėn. – 17 (iš jų 14 – tamsiuoju paros metu).
      Užregistruoti 472 eismo įvykiai, kai pėstieji nukentėjo pėsčiųjų perėjose: 20 pėsčiųjų žuvo ir 472 buvo sužeisti.
      Dėl pėsčiųjų kaltės pėsčiųjų perėjose įvyko 32 eismo įvykiai (dažniausia eismo įvykio priežastis – šviesoforo signalų nepaisymas): 1 eismo dalyvis žuvo ir 33 sužeisti;
    • 80 vairuotojų (4, arba 5,3 proc., daugiau negu 2014 metais) – jie sudarė 33,2 proc. žuvusių žmonių, tarp jų – 11 motociklų vairuotojų (2, arba 22,2 proc., daugiau negu 2014 metais);
    • 56 keleiviai (5, arba 8,2 proc., mažiau) – sudarė 23,2 proc. žuvusiųjų;
    • 21 dviračių vairuotojas (2, arba 10,5 proc., daugiau) – sudarė 8,7 proc. žuvusiųjų. 15, arba 71,4 proc., šių eismo dalyvių žuvo šviesiuoju paros metu. Daugiausia šių eismo dalyvių – po 4 žuvo birželio ir gruodžio mėnesiais;
    • 1 mopedo vairuotojas (toks pat skaičius kaip ir 2014 metais).
  • Sužeisti: 1 238 keleiviai, 1 209 vairuotojai, 955 pėstieji, 260 dviračių vairuotojų, 65 mopedų vairuotojai, 25 motociklų keleiviai, 10 mopedų keleivių.
    • Dėl pėsčiųjų kaltės užregistruoti 258 eismo įvykiai (38 įvykiais, arba 12,8 proc., mažiau negu 2014 metais), tai sudarė 8,2 proc. visų eismo įvykių. Žuvo 25 žmonės (15, arba 37,5 proc., mažiau) ir 244 sužeisti (27, arba 10 proc., mažiau). Dėl neblaivių šių eismo dalyvių kaltės – 45 eismo įvykiai: žuvo 4, sužeisti 42.
    • Dėl dviračių vairuotojų kaltės – 137 eismo įvykiai (48, arba 25,9 proc., mažiau). Žuvo 9 žmonės (tiek pat kaip ir 2014 metais), 139 sužeisti (45, arba 24,5 proc., mažiau). Dėl neblaivių šių eismo dalyvių kaltės – 25 eismo įvykiai (6, arba 19,4 proc., mažiau): žuvo 1 (1 mažiau), sužeisti 25 (5, arba 16,7 proc., mažiau).
Vis dar dauguma pėsčiųjų, eidami keliu tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose) neturi prie drabužių prisisegę atšvaito, nesineša žibinto ar kito šviesą atspindinčio daikto, nevilki ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais.

Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus. Tai pavojinga situacija – pėsčiasis gali būti ne tik kliudytas, sužeistas, jis gali patirti ir mirtinas traumas. Dar pavojingesnė situacija, kai transporto priemonės kelyje prasilenkia: vairuotojai, trumpam apakinti žibintų šviesų, gali nepastebėti priekyje esančių kliūčių, taip pat einančių pėsčiųjų ar važiuojančių dviračiu ir juos kliudyti.

Su atšvaitu (žibintu) einantį ar dviračiu (vežimu) važiuojantį žmogų, vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį, saugiai prasilenktų su pėsčiuoju (dviračio vairuotoju, vadeliotoju), esant būtinumui – sustotų.

Kaip naudoti atšvaitą?

  • Atšvaitą prie drabužių reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas kitiems eismo dalyviams.
  • Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, prisegame prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
  • Atšvaitą-juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
  • Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis, kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.
Tai svarbu:

Jei turite tik vieną atšvaitą, jį pritvirtinkite (prisisekite) prie drabužių dešinėje pusėje.

Tamsoje ar esant blogam matomumui, palyginti su šviesiuoju paros metu, pėsčiajam, dviračio vairuotojui, vadeliotojui tikimybė patekti į eismo įvykį padidėja keletą kartų. Be to, nelaimės atveju padariniai būna daug skaudesni.

Kelių eismo taisyklės primena:

  • Vairuotojams: Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
  • Pėstiesiems: Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
  • Dviračių vairuotojams: Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
  • Vadeliotojams: Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių, gyvulių ar paukščių voros pusėje turi degti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos šviesos. Jeigu nurodytų žibintų pritvirtinti negalima, juos kairėje gyvulių ar paukščių pusėje turi nešti varovai. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementaisLietuvos
  • Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 1 dalis: Pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas – užtraukia baudą nuo 23 iki 40 eurų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio (Eismo saugumo užtikrinimas) 9 dalyje reglamentuota, kad policija, užtikrindama eismo saugumą, kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą keliuose.

  • Kelių eismo taisyklių 229 punktas: Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.
  • Kelių eismo taisyklių 230 punktas: Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
  • Automobiliuose ir jų priekabose, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).
  • Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:
    • M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).
    • M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm).
    • M3 klasės – 2,0 mm.
Atkreiptinas dėmesys: Transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 43 eurų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d.).

Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Ši transporto priemonė turi būti registruota valstybės įmonėje „Regitra“, turėti galiojančius privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą ir valstybinę techninę apžiūrą, o šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti AM kategorijos ar bet kurios kitos kategorijos motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą (traktorininkų pažymėjimai nesuteikia teisės vairuoti šią transporto priemonę). rytis

Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW

Šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti B1 arba B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Galingasis keturratis motociklas – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

Ši transporto priemonė gali būti registruota atitinkamos savivaldybės administracijos (nepriklausomai nuo tokio keturračio savininko gyvenamosios vietos) Žemės ūkio skyriuje arba valstybės įmonėje „Regitra“. Jei šis keturratis registruotas savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje, vairuotojas gali jį vairuoti turėdamas SM (SKM) arba A ir B kategorijas. Jei jis registruotas valstybės įmonėje „Regitra“ jį gali vairuoti turėdamas tik A ir B kategorijas.

Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Ši transporto priemonė turi būti registruota valstybės įmonėje „Regitra“, turėti galiojančius privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą ir valstybinę techninę apžiūrą, o šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti AM kategorijos ar bet kurios kitos kategorijos motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą (traktorininkų pažymėjimai nesuteikia teisės vairuoti šią transporto priemonę).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-498 patvirtintų traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti C1, C, C1E, CE, D, D1, DE arba D1E kategorijų motorines transporto priemones, patvirtina teisę vairuoti TR1, TR2 kategorijos traktorius ir SZ kategorijos savaeiges žemės ūkio mašinas. Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, patvirtina teisę vairuoti TR1 kategorijos traktorius.

Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose yra įrengtos saugaus eismo klasės.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje saugaus eismo klasė veikia nuo 2007 metų gegužės. Tai pirmoji tokia klasė, kuri buvo įrengta Lietuvos policijos įstaigoje.

Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių policijos padaliniuose šios klasės savo veiklą pradėjo nuo 2009 metų vasaros.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos padalinyje saugaus eismo klasė duris atvėrė 2012 m. balandžio 4 dieną.

Alytaus mieste (Vingio g. 15A) saugaus eismo klasė atidaryta 2013 m. rugsėjo 18 dieną.

Saugaus eismo klasė yra įrengta ir Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje (nuo 2013 m. spalio 1 d.).

Policijos pareigūnai nuo 2016 m. balandžio 6-osios dirba ir mobilioje saugaus eismo klasėje Kaune („Vilko kartodrome“).

2009 metais saugaus eismo klasėse apsilankė 15 133 mokiniai ir jų auklėtojai. 2012 metais šiose klasėse saugaus elgesio kelyje pamokas išklausė 17 119 mokinių.

2013 metais saugaus eismo pamokos šiose klasėse vestos 18 005 neformaliojo švietimo mokyklų auklėtiniams ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, jų mokytojams, 2014 metais – 15 406. 2017 metais policijos pareigūnai minėtose klasėse organizavo ne mažiau kaip 840 susitikimų su jaunaisiais eismo dalyviais ir juos lydinčiais asmenimis (apie 21 390).

Saugaus eismo klasių paskirtis – ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, kitiems visuomenės nariams sudaryti sąlygas ugdyti ir plėtoti savo, kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, vairuotojo) saugaus eismo kompetenciją, mokytis ir gilinti teorines ir praktines saugaus elgesio kelyje žinias, ugdyti pagarbą žmogaus gyvybei ir jos išsaugojimui, pagarbą eismo dalyviams, atsakomybę už savo elgesį kelyje, suvokti eismo sistemą „Eismo dalyvis–transporto priemonė–kelias–eismo aplinka“.

Policijos pareigūnai kviečia visus, vaikus ir suaugusiuosius, susitikus kartu prisiminti ir aptarti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles, išklausyti pareigūnų svarbių patarimų, kad kelyje neištiktų nelaimė ir kiekvienas iš mūsų laimingai pasiektume kelionės tikslą.

Dėl susitikimų saugaus eismo klasėse prašome kreiptis:

Įstaigos ir padalinio pavadinimas Pareigos Vardas, Pavardė Kontaktai
Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdyba Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė,
komisarė inspektorė
Aistė Dijokaitė Tel. (8 5) 271 9534
El. p. aiste.dijokaite@policija.lt
Klaipėdos aps. VPK Kelių policijos tarnyba Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistas Nerijus Stankus Tel. 8 700 61 084
El. p. nerijus.stankus1@policija.lt
Šiaulių aps. VPK Kelių policijos tarnyba Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė, inspektorė Alma Matinian Tel. (8 41) 39 76 33
El. p. alma.matinian@policija.lt
Panevėžio aps. VPK Kelių policijos tarnyba Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė, vyresnioji inspektorė Danguolė Urbonienė Tel. (8 45) 50 30 97
El. p. danguole.urboniene@policija.lt
Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyrius Veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas Marius Vilkelis Tel. (8 315) 55 654
El. p. marius.vilkelis@policija.lt
Veiklos organizavimo ir prevencijos grupės tyrėja Kristina Vaišnoraitė El. p. kristina.vaisnoraite@policija.lt
Utenos aps. VPK Kelių policijos skyrius Veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresnysis specialistas, vyresnysis inspektorius Remigijus Rusteika Tel. (8 389) 64 337
El. p. remigijus.rusteika@policija.lt
Kauno aps. VPK Kelių policijos valdyba Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkė Šarūnė Dzimidaitė Tel. (8 37) 30 37 51
El. p. sarune.dzimidaite@policija.lt
Ukmergės Šilo pagrindinė mokykla Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Ingrida Dutkienė Mob. 8 612 75 796
El. p. ingrida.dutkiene@policija.lt

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530; 2009, Nr. 120-5147) patvirtintų Kelių eismo taisyklių XXX skyriaus nuostatomis, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, jeigu:

  1. Eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus.
  2. Padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Pranešti apie eismo įvykį policijai nereikia, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Tokiu atveju įvykio dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje ar ant švaraus popieriaus lapo nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti pasirašyti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams.

Rekomenduojame, kad eismo įvykio dalyviai įsitikintų, ar kitas vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir draudimo dokumentą.

Atkreipiame dėmesį, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 56-1977; 2007, Nr. 61-2340) 12 str. 5 p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas.

Informuojame, kad eismo įvykių deklaracijos yra platinamos draudimo įmonėse, policijos įstaigų budėtojų padaliniuose, jas tarnybiniuose automobiliuose turi policijos patruliai.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-12-15